Saulėlydis (sav. Žirgiukė)

Ateinu pas avo mažajį Saulėlydžiuką. Šis ramiai gulėjo savo garde. Kai tik priėjau prie jo gardo žirgas pašoko.
-Mažiuk, nesijaudink, juk aš tavo šeimininkė
Saulėlydžiui daviau morkytę. Mažasis žirgas nusiprunkštė
- Ach, koks tu mielas, Saulėlydi.
Pasakau savo žirgui. Tuomet ėmiau jį glostyti, o jis man meiliai nusišypsojo
-Geras, arkliukas, geras. Nebijok manęs, aš tikrai neketinu nieko blogo padaryti. Beje, kažin kuo norėtum būti? Išjodinėjimo, konkūro, lenktynių, dvikovės, ar trikovės žirgas?
Bevardindama šias šakas Saulėlydis buvo atsukęs užpakalį, tik kai pasakiau žodį lenktynės, jis atsisuko ir meiliai pasižiūrėjo į mane.
-Ech, mažiuk būsi lenktynininkas???
Gerai, gaėsi būti lenktynininkas.
Tuomet išsitraukiu šepetį ir lengvai jį šukuoju. Pašukavusi prašiau, kad duotų kanopą, kad paskui nekiltų problemų as kalvį.
Po to daviau jam cukraus gabaliuką, o prie gardo palikau obuolių, ir beabejo į girdyklas įpyliau vandens
-Ate, mano gražuoli, pagalvok kuo norėsi būti ateityje.
Taip pasakiusi paglosčiau žirgą patraukiau namo link...

Atskubu pas savo mažajį draugą. Iš karto einu prie jo gardo. Saulėlydis buvo jau šiek tiek pripratęs ir domėjosi aplinka.
- Labas, Saulėlydi, matau gerai sekasi. Ar tu neišalkęs, kad nesuvalgei obuolių? Na, nieko, apsiprasi, mano mažasis lenktynininke
Saulėlydis ėmė lysti man į kišenę, ir iš ten išsitraukė cukraus gabaliuką.
-Gudruolis, -tyliai nusijuokiu.
Tuomet ėmiau glostyti savo mažylį. Paglosčiusi išsitraukiau šepetį, kuriuo iššukavau žirgą.
- Saulėlydi, nesijaudink, greitai bus tau naujas draugas, nes arklidėse jūsų labai mažai
Saulėlydžiui padaviau obuoliuką, o šis viską suvalgė.
- Iki, mažiuk, greitai ateisiu, tavimi gi reikia rūpintis

Ateinu pas savo mažajį eržilėną:
- Sveikas, senokai nebuvau, pasiilgau tavęs, mažiuk
Išsitraukiu keletą obuoliukų, kuriais pavaišinu Saulėlydį.
Žirgas ėmė ir netikėtai priėjo prie manęs, o po to padėjo savo galvytę man ant kelių.
-Ech, mažiuk gal pavargęs? Na gerai netrukdysiu, tik šiek tiek pravalysiu.
Pasiėmiau šepetį ir lengvai, nevargindama žirgiuko pravaliau jo kailį.
- Iki, netrukus ateisiu, matau, kad šiandien ne nuotaikoje.
Pavaišinau Saulėlydį cukriukuku ir nuliūdusi patraukiau namo...